kukuožis

kukúožis sm. (1) dz. 1. euf. vilkas: Nugi mūs vakar papjovė kukuožis kumeliuką Srj. 2. susivėlėlis, kūtvėla: Jo vaikai visi kukúožiai Lzd. ^ Išejai kap kukúožis ant ūlyčios Lzd.